Dirbtinio intelekto bumas šiuo metu atrodo nesustabdomas. „OpenAI", „Nvidia", „Microsoft", „Amazon", „Google" ir kitos technologijų milžinės kalba apie dešimčių ar net šimtų milijardų dolerių investicijas. Statomi nauji duomenų centrai, perkami šimtai tūkstančių lustų, o AI kompanijų vertės kyla į rekordines aukštumas.

Tačiau pradėjus sekti, kur iš tikrųjų keliauja visi šie milijardai, vaizdas tampa daug įdomesnis.

Pasirodo, didelė dalis pinigų sukasi tarp tų pačių kompanijų.

Vienos bendrovės investuoja į AI kūrėjus, šie už gautus pinigus perka skaičiavimo pajėgumus, debesijos paslaugas ir lustus. Debesijos bendrovės savo ruožtu už milijardus perka „Nvidia" ar AMD lustus. O lustų gamintojai patys investuoja į AI kompanijas ir jų infrastruktūros tiekėjus.

Pinigai pradeda judėti ratu.

„OpenAI" – investicijų magnestas

Vienas ryškiausių pavyzdžių – „OpenAI". Į kompaniją milžiniškas sumas investuoja tokie vardai kaip „SoftBank", „Amazon" ir „Nvidia". Tuo pačiu pačiai „OpenAI" reikia milžiniškų skaičiavimo pajėgumų, todėl ji sudaro didžiulius sandorius su infrastruktūros ir lustų tiekėjais.

„Oracle" yra susitarusi suteikti „OpenAI" šimtų milijardų dolerių vertės skaičiavimo pajėgumų. Tam pačiai infrastruktūrai reikia milžiniško kiekio lustų, kuriuos tiekia „Nvidia".

Gaunasi labai įdomi grandinė.

„Nvidia" investuoja į AI rinką. AI kompanijos gauna milijardus. Už juos perkama infrastruktūra. Infrastruktūros kompanijos perka „Nvidia" lustus. Pinigai galiausiai vėl grįžta „Nvidia".

Ir tai tik viena grandinės dalis.

„Microsoft" ir „Anthropic" – konkurentų finansuotojas

„Microsoft" daug metų yra viena svarbiausių „OpenAI" partnerių ir investuotojų. Tačiau tuo pačiu ji investuoja ir į vieną didžiausių „OpenAI" konkurentų – „Anthropic".

„Anthropic" savo ruožtu yra įsipareigojusi pirkti apie 30 mlrd. dolerių vertės „Microsoft Azure" skaičiavimo pajėgumų.

Kitaip sakant, „Microsoft" investuoja pinigus į kompaniją, kuri vėliau dalį tų pinigų išleidžia pirkdama pačios „Microsoft" paslaugas.

„Amazon" ir „Google" – abiejose pusėse

Labai panaši situacija ir su „Amazon".

„Amazon" investuoja milijardus į „Anthropic", o „Anthropic" naudoja milžiniškus AWS debesijos pajėgumus.

Tačiau tuo pačiu „Amazon" paskelbė ir apie iki 50 mlrd. dolerių investiciją į „OpenAI" – tiesioginį „Anthropic" konkurentą.

„Google" taip pat investuoja į „Anthropic" ir tuo pačiu suteikia jai savo TPU lustų bei debesijos infrastruktūrą.

„CoreWeave" – tobulas pinigų rato pavyzdys

Dar vienas įdomus žaidėjas – „CoreWeave". Tai kompanija, kuri stato ir nuomoja milžiniškus AI skaičiavimo pajėgumus tokioms bendrovėms kaip „OpenAI", „Microsoft", „Meta" ar „Anthropic".

Vienas svarbiausių „CoreWeave" partnerių ir akcininkų yra „Nvidia".

O ką „CoreWeave" daugiausia naudoja savo duomenų centruose?

„Nvidia" lustus.

Taigi „Nvidia" investuoja į kompaniją, kuri perka „Nvidia" produkciją ir vėliau nuomoja ją kitoms AI kompanijoms.

Žiedinis finansavimas – ar tai problema?

Būtent dėl tokių sandorių finansų rinkose vis dažniau vartojamas terminas „circular financing" – žiedinis arba cirkuliuojantis finansavimas.

Tai nereiškia, kad AI bumas yra išgalvotas.

AI įrankiais naudojasi šimtai milijonų žmonių, bendrovės realiai perka milžiniškus skaičiavimo pajėgumus, statomi duomenų centrai, o lustų paklausa yra tikra.

Tačiau klausimas yra kitas.

Kiek šio milžiniško augimo ateina iš tikros galutinės paklausos, o kiek jo sukuria pačios technologijų kompanijos, investuodamos viena į kitą ir vėliau pirkdamos viena iš kitos?

Paprastas modelis, kaip tai veikia

Įsivaizduokime labai paprastą situaciją.

Aš investuoju į tavo kompaniją 10 mlrd. dolerių.

Tu gauni tuos pinigus ir už 5 mlrd. perki iš manęs paslaugų.

Mano pajamos išauga 5 mlrd. dolerių.

Tada rinkai galiu parodyti, kad mano verslas sparčiai auga.

Formaliai viskas teisinga. Paslauga suteikta, pajamos tikros, investicija taip pat tikra.

Tačiau tie patys pinigai iš dalies tiesiog apsuko ratą.

Būtent todėl investuotojai pradeda vis atidžiau žiūrėti ne tik į tai, kiek milijardų paskelbta apie naujas AI investicijas, bet ir iš kur tie pinigai atėjo bei kur jie vėliau nukeliavo.

Ar pučiasi burbulas?

Šiandien AI ekosistemoje beveik visi didieji žaidėjai yra susiję tarpusavyje.

„Microsoft" investuoja. „Amazon" investuoja. „Google" investuoja. „Nvidia" investuoja. AI kompanijos gauna pinigus ir perka debesijos pajėgumus. Debesijos kompanijos stato duomenų centrus ir perka lustus. O didelė dalis tų lustų vėl perkama iš „Nvidia".

Todėl kuo daugiau žiūri į šią schemą, tuo sunkiau suprasti, kur baigiasi tikrasis AI vartotojų sukuriamas augimas ir kur prasideda milijardai, cirkuliuojantys tarp tų pačių technologijų gigantų.

Ir būtent čia atsiranda klausimas, kurį šiandien sau užduoda vis daugiau investuotojų:

ar mes stebime didžiausios technologinės revoliucijos pradžią, ar kartu su ja tyliai pučiasi ir vienas didžiausių technologijų burbulų istorijoje?